Įkvepianti istorija: nuo besaikio sėdėjimo prie kompiuterio iki priklausomybės sportui

Pamačius gerai ištreniruotą kūną dažnai gali kilti dvi mintys: tikriausiai toks rezultatas pasiektas kažkaip dirbtinai, naudojant stebuklingas piliules arba – tai  lėmė genetika ir tokiam rezultatui pastangų net nereikėjo. Asmeninio trenerio Nojaus Berlinsko istorija visai kitokia – 23-ejų vaikinas paauglystėje buvo liesas ir smulkus, tačiau dabar, patyręs kardinalius pokyčius, jis turi tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose, kur savo pasiektais rezultatais ir patirtimi dalijasi su kitais.

Ar visada mylėjai sportą?

Vaikystėje, iki kol pradėjau treniruotis, aš išvis vengiau bet kokio įmanomo fizinio krūvio, nemėgdavau fizinio pamokų mokykloje, stengdavausi jų vengti, nes puikiai pamenu, kad dėl savo prastos fizinės formos aš negalėdavau net kamuolio pamesti iki krepšinio lentos, nesugebėjau padaryti nei vieno normalaus atsispaudimo, nes paprasčiausiai man to nereikėjo ir aš to nenorėjau. Viskas, ko aš norėjau – pažaisti kompiuterius žaidimus. Galėdavau prie jų praleisti ištisas dienas be jokio sustojimo, nebuvo įdomu niekas – nei draugai, nei kas darosi aplink mane. Viskas, kas man rūpėjo – tai virtualus gyvenimas ir žaidimai.

Kada kilo mintis, kad su sportu norėtum sieti savo gyvenimą?

Kai man buvo 17 metų pagalvojau, kad galbūt ateityje norėčiau dirbti asmeniniu sporto treneriu, kad tai atneštų man daug džiaugsmo, jeigu galėčiau padėti kitiems, padėti pereiti per tai, per ką teko man pačiam pereiti, nes žinojau, kiek laimės atneša tie pasikeitimai ir kaip teigiamai tai gali paveikti žmogų. Aš sportuodavau, maitinausi sveikai, skaičiau visų trenerių istorijas, treniravimo metodikas, kaip kas treniruodavo, žiūrėjau įvairius filmus, skaičiau įvairias knygas ir stengiausi visą tą informaciją pasiimti ir įsisavinti.

Nuotr. Asm. archyvo

Kaip po mokyklos pradėjai siekti savo tikslų?

Baigęs mokyklą išvykau dirbti į užsienį, kur dirbau sunkų fizinį darbą ir kas porą mėnesių grįždavau atgal į Lietuvą, kur stengdavausi siekti rezultatų. Sekdavosi visai neblogai, pastebėjau, kad pradėjo augti svoris ir viskas klostėsi tinkame linkme, tačiau viskas sustodavo man vėl išvykus.

Tačiau kartą, kai išvykau, buvau toks užsidegęs, kad dirbdamas po 12-14 valandų sunkaus fizinio darbo, tuo pačiu stengiausi ir treniruotis, sveikai maitintis. Viskas klostėsi labai puikiai, mano fizinė forma gerėjo su kiekviena diena, galiausiai ant mano kūno riebalų liko labai mažai, tačiau nutiko taip, kad savo kūną aš perspaudžiau ir jį nualinau. Mačiau, kaip prarandu viską, dėl ko stengiausi. Nebeturėjau nei išvaizdos, nei jokių rezultatų. Mečiau visiškai sportą, nesportavau 4 mėnesius. Sėdėjau namie visas dienas, nesportavau, nedirbau, nebeturėjau jokio gyvenimo džiaugsmo.

Kaip vėl pasiryžai viską pradėti?

Tiesiog vieną dieną nusprendžiau pradėti viską iš naujo, pabandyti pasiekti tuos rezultatus, pasistengti iš visų jėgų. Taigi, pasirašiau sau sporto programą, maisto planą, susidėliojau viską, ką mokėjau, ką žinojau, nuėjau į sporto klubą, pasportavau 10 minučių, nes tik tiek sugebėjau ir grįžęs namo pasidariau nuotrauką, kaip atrodau. Tada ir pasikeitė mano gyvenimas. Atradau motyvacijos  labai stipriai tikėjau, kad man viskas pavyks. Pradėdamas vėl treniruotis išvykau į užsienį, ten dirbdamas taip pat dėjau maksimalias pastangas dėl savo kūno tobulinimo.

Ar tavo draugai, šeima tave palaikė?

Gerai pamenu, kad tada visi iš manęs juokėsi, niekas netikėjo, kad man kas nors pavyks, visi sakė, kad mano genetika netinkama. Sesuo man sakė: „Pažiūrėk, kaip tu atrodai, kaip tu galėtum važiuoti į Vilnių ir konkuruoti su ten esančiais treneriais, palygink kaip jie atrodo, ir kaip tu.“. Jie bandė mane įtikint, kad man to geriau nedaryti, bet aš žinojau, kad man pavyks.

Kaip aplinkiniai reagavo į tavo pokyčius?

Beveik niekas manęs neatpažino, niekas negalėjo patikėti, kad čia aš, visi buvo apakę, visi šeimos nariai buvo šokiruoti, visi draugai ir giminės gal kokį pusmetį mane sutikę klausdavo: „Kaip tu čia taip padarei? Ką tu čia darei? Kaip čia taip pasiekei?“. Net gi jau buvo atsibodę...

Nuotr. Asm. archyvo

Dabar esi treneris, socialiniame tinkle „Facebook“ tave seka tūkstančiai. Kas tau sunkiausia trenerio darbe?

Trenerio darbas nėra lengvas, kaip daugeliui gali pasirodyti. Tai, deja, nėra tai, kad tu tiesiog parodai, kaip pakelti tinkamai svarmenį ar kaip tinkamai naudotis treniruokliu. Tokį darbą atlieka sporto klubo instruktorius. Tikras treneris – tai kliento draugas, tas žmogus, kuris visada prieinamas, pasiekiamas savo klientui. Kuomet jam yra sunku – jis jam padeda, pataria, motyvuoja, skatina, giria, o tuo pačiu ir papeikia. Sporte, kaip ir gyvenime, norint kažką pasiekti yra reikalinga motyvacija.

Kaip motyvuoji savo klientus, jei jie nori viską mesti?

Mano klientai nemeta visko, nes metimas – tai nėra sprendimas ar išeitis. Jeigu tu kažko tikrai nori, tu galiausiai vis tiek sugrįši ir vėl bandysi tai pasiekti. Būtina prisiminti, dėl ko visą tai darai, kad tai darai dėl savęs, kad būtum laimingas, sveikas, savimi pasitikintis ir džiaugtumeis pasiektais rezultatais. Būtina suprasti, ko iš tikrųjų žmogus nori. Pavyzdžiui, žmogus sako, kad nori numesti svorio, tačiau jis neįsivaizduoja savo gyvenimo be šokolado. Tai paklausiu jo dar kartą, ko tu nori, ar gražaus kūno ar šokolado?

Ką patartum pradedantiems sportuoti?

Pirma, ką siūlau pradedantiesiems, tai nenorėti pasiekti rezultato per dvi savaites. Kūnas, kokį žmogus turi dabar, atsirado ne per dvi savaites, todėl jo pakeisti per tiek pat laiko irgi nepavyks. Kantrybės. Kantrybė yra būtina siekiant kažkokių rezultatų, nes nebus taip, kad stengiatės iš visų jėgų, o po mėnesio savęs jau nebegalite atpažinti. Ir tai nereiškia, kad jūs darot kažką blogai, tai reiškia, kad viskam reikalingas laikas ir pastovumas.

 

Raudonas Kilimas

administrator 2290 Straipsniai

.

Palikite komentarą

my_speed: 0.56536602973938